Skeptikas

Vaikščiojimas vandeniu:

Ar drambliai bijo pelių?:

Kaip užšaldyti Coca-Cola?:

Galingiausias pasaulyje lazeris:

Štai kokį piešinį mums atsiuntė Gerardas iš Kauno.

Atsiuntė Gerardas iš Kauno

Tyrėjų komanda iš Kalifornijos universiteto Irvine, Hjuso tyrimų laboratorijų ir Kalifornijos technologijos instituto (JAV) sukūrė lengviausią medžiagą pasaulyje – ji net 100 kartų lengvesnė už polistirolą. Mokslininkų rezultatai publikuoti prestižiniame žurnale „Science“.

Dėl savo unikalios korytos mikrogardelinės struktūros naujoji medžiaga verčia iš naujo nustatyti lengvųjų medžiagų ribas. Tyrėjamas pavyko sukonstruoti darinį, kurio net 99.99 procento sudaro oras. Likusieji 0.01 procento – nanometrinio, mikrometrinio ir milimetrinio mastelio kietasis kūnas. „Visas įdomumas yra tai, kad sukurtoji gardelė sudaryta iš tarpusavyje sujungtų tuščių vamzdelių, kurių sienelių storis tūkstantį kartų plonesnis už žmogaus plauką“, – pasakoja pagrindinis straipsnio autorius Tobiasas Šaedleris (Tobias Schaedler) iš Hjuso tyrimų laboratorijų.

Vidinė medžiagos architektūra užtikrina iki šiol neregėtą mechaninį metalo elgesį. Paminėtinas ir visiškas atsikūrimas po daugiau nei 50 procentų siekiančio suspaudimo bei neįtikėtinai didelė energijos absorbcija.

„Paprastai kuomet medžiagos matmenys pasiekia nanomastelį, jos tampa tvirtesnės, – teigia Kalifornijos universiteto Irvine aerokosminės inžinerijos specialistas Lorencas Valdevitas (Lorenzo Valdevit). – Jeigu šią savybę pavyksta suderinti su mikrogardeline architektūra, tuomet turime unikalią akytos struktūros medžiagą“.

Naujoji medžiaga galėtų būti panaudota gaminant baterijų elektrodus bei akustinės, virpesių ir smūginės energijos sugėrimui.

„Modernūs pastatai, kokiais savo laiku buvo Eifelio bokštas arba Aukso vartų tiltas, dėl savo architektūrinių sprendimų yra neįtikėtinai lengvi ir efektyvūs, – kolegoms pritaria architektūrinių medžiagų grupės vadovas Viljamas Karteris (Williams Carter). – Mes sukeliame tikrą perversmą lengvųjų medžiagų srityje, nes šią koncepciją pritaikome nano ir mikropasauliuose“

Visas internetas sveria tiek pat kiek viena braškė. Toks teiginys stebina ir glumina, tačiau tai gryna teisybė, jeigu skaičiuotume visą elektros energiją, reikalingą internetui veikti, ir perskaičiuotume ją į masės ekvivalentą.
Matematikai apytiksliai apskaičiavo, kad pasaulyje yra apie 75-100 mln. interneto serverių, jų visų per parą sunaudojama energija yra apie 40 mlrd. W⋅s. Tiek energijos sveria apie 50 gramų - kiek viena didelė braškė. Jeigu į skaičiavimus įtrauktume ir visus įrenginius, naudojančius interneto ryšį, tuomet turėtume trijų didelių braškių svorį.

Jei jus stebinai tai, kad energija turi masę, tai prisiminkite garsiąją Alberto Einšteino formulę E=MC2. Pagal ją masė ir energija susijusios ir netgi labai maža masė turi labai daug energijos. Kai turime tokius elektros energijos kiekius, ją atitinka jau su kasdieniais daiktais palyginama masė.

Daug įdomiau yra tai, kad ne tik energija, bet ir informacija turi svorį. Vadinasi kaskart kai į savo kompiuterį, išmanųjį telefoną ar elektroninę knygų skaityklę atsisiunčiate naują programą, jūsų įrenginio svoris padidėja. Neišsigąskite! Svoris toks mažas, kad net ir jautriausiai prietaisais būtų sunku tai išmatuoti.

Informaciją kaupia elektronai. Bitai ir baitai, „vaikštantys” po mūsų kompiuterių laidus, perduodami būtent elektronais. Matematikas ir fizikas prof. M. Kubiatowiczius (Kubiatowicz) apskaičiavo, kad elektronai, pernešantys informaciją, turi ir daugiau energijos. Vadinasi, jie daugiau ir sveria. Taigi, kai parsisiunčiate programą į kompiuterį, elektronų skaičius įrenginyje lieka tas pats, bet jie, gavę informacijos, tampa nežymiai sunkesni.

Informacijos svoris, lyginant su energija, dar mažesnis. Jei remsimės „Google” generalinio direktoriaus Erico Schmidto skaičiavimais, kad internete yra 5 mln. terabaitų informacijos („Google” paieška sugeba indeksuoti tik 0,04 % šio kiekio) tai tiek informacijos svertų apie 0,00000056699 gramo.

Noras trumposiomis žinutėmis bendrauti lietuviškai gali brangiai kainuoti. Vilnietė Aušrinė už 15-metės dukters SMS rugsėjį iš bendrovės „Omnitel“ gavo daugiau nei 670 Lt sąskaitą. Po ilgų aiškinimųsi buvo prieita prie išvados, kad to priežastis – lietuvių kalba rašomos žinutės.

Specialistai tvirtina, kad nieko pakeisti negalima, o norintys SMS bendrauti lietuviškai, turėtų jas siųsti gerokai trumpesnes nei be lietuviškų ženklų. „Pasiėmusi visas išklotines pamačiau, kad į minutę ji išsiuntė mažiausiai dvi žinutes, bet būdavo dienų, kai per minutę būdavo priskaičiuojama po dešimt žinučių. Žodžiu, visiška nesąmonė“, – žurnalistams sakė Aušrinė.

„„Omnitel“ skyriuje kalbai priėjus prie rašmenų manęs pasiteiravo, kokiais rašmenimis ji rašo, Atsakiau, kad lietuviškai, nes yra lietuvė. Tuomet darbuotoja man atsakė, kad jeigu ji rašo lietuviškai ir dar jeigu ilgesnes žinutes, tai tuomet ji skaičiuojama kaip dvi arba trys žinutės. Pagal jų tyrimą išeina taip, kad mano dukra vos pramerkusi akis nuo ankstyvo ryto iki nakties, nors tuo metu ji jau miega, rašo žinutes“, – pasakojo ji.

Moteris prisiminė net nešusi tikrinti telefoną, ar jis nesugedęs, tačiau specialistai patvirtino, kad aparatas veikia gerai. Pasak Aušrinės, paauglė bendrovės paslaugomis naudojasi ne vienerius metus. Pagal jai užsakytą išankstinio mokėjimo planą, per mėnesį ji gali nemokamai prakalbėti 3 val. ir išsiųsti iki 2 tūkst. SMS. „Anksčiau niekuomet nekildavo problemų, ji visada į tai įtilpdavo“, – teigė ji.

„Omnitel“ ryšių su visuomene vadovė Daiva Selickaitė teigia, kad šios klientės sąskaitos analizė parodė, jog buvo išsiųstas didžiulis kiekis žinučių, tačiau operatorius negali matyti jų turinio. „Kadangi tai išskirtinis atvejis, jis, žinoma, buvo kruopščiai ištirtas, ir išsiaiškinta, kad buvo išsiųstas didžiulis kiekis skirtingo ilgio SMS žinučių įvairiais numeriais Lietuvoje. Mes negalime matyti nei SMS žinučių turinio, nei kokiais rašmenimis jos buvo rašomos, ir ši prielaida, kad lietuviški rašmenys galėjo turėti įtakos sąskaitos dydžiui, daroma remiantis pačios klientės žodžiais“, – teigė ji.

Atstovės spaudai teigimu, lietuviškais rašmenimis rašomos žinutės kainuoja tiek pat, kiek ir lotyniškais rašmenimis, tačiau dėl pasaulinių mobiliojo ryšio telefonų aparatų standartų SMS žinutės su ne lotyniškos abėcėlės rašmenimis yra perpus trumpesnės. Į vieną standartinę žinutę telpa 160 lotyniškos abėcėlės raidžių arba 70 lietuviškų ir kitokių, neturinčių atitikmenų lotyniškoje abėcėlėje. „Pasaulinis standartas niekaip nepriklauso nuo operatorių, tačiau mes apie šią SMS technologinę ypatybę būtinai informuojame klientus trumpųjų žinučių paslaugos aprašyme“, – tvirtino D. Selickaitė.

Neturime pasirinkimo

Ryšių reguliavimo tarnybos (RRT) komentare rašoma, kad tiek telefonai, tiek programos jiems gaminami plačiai auditorijai ir programavimo kalba – anglų, telefonų pritaikymas įvairių kalbų ypatumams gali būti ribotas. „Gamintojai, siekdami parduoti daugiau telefonų, pasistengia įdiegti daugiau kalbų, tačiau negali pakeisti judriojo ryšio standartų, kurie nustato ir trumposios žinutės simbolių skaičių“, – teigiama atsakyme.

Pasak RRT, vienoje žinutėje telpa 1120 bitų informacijos. Trumposios žinutės gali būti siunčiamos dviem standartais: dideliu suderinamumu pasižyminčiu 7 bitų ASCII – šiuo atveju trumpojoje žinutėje telpa 160 ženklų, tačiau galima rašyti tik angliškai ir kai kuriomis kitomis Vakarų Europos kalbomis.

Kita standartas – jokių kalbinių apribojimų neturintis UTF-16 – siunčiant šiuo formatu žinutė sutrumpėja iki 70 ženklų. Žinutės lietuvių kalba gali būti siunčiamos tik UTF-16, tačiau žinutės simbolių skaičius, tokiu atveju, yra trumpesnis.

„Trumposios žinutės simbolių skaičius priklauso ne nuo operatoriaus, o nuo naudojamų standartų. Individualiai operatoriai keisti žinučių simbolių skaičiaus neturi galimybių. Problema, iš esmės, gali būti išspręsta tik sukūrus naują standartą. Verta pažymėti, kad su tokiais apribojimais naudoti nacionalinės kalbos rašmenis trumposiose žinutėse susiduria didžioji dalis tarptautinės bendruomenės – tai nėra išimtinai lietuvių kalbos ypatybė“, – komentavo RRT.

Lietuviai nenoriai rašo lietuviškai

Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto dekanas Antanas Smetona tvirtina, kad dabar techninės galimybės yra tokios, kokios yra. Jo nuomone, ir trumpesnės lietuviškos žinutės siuntėjams turėtų pakakti.

„Čia kalbama apie technines galimybes, jeigu techniškai užkoduota, kad žinutėje gali būti tam tikras kiekis ženklų, tai tiek jų tiek ir gali būti. Jei vietoj vieno lietuviško ženklo matome du ar tris, tai ką čia gali pakeisti. Anksčiau buvo kompiuteriai, kuriuose buvo 22 raidės. Gal kada nors pakeis. Ar kas nors suskaičiavo, kokio ilgio žinutę mes rašome? Nemačiau tokių, kurie prirašytų visą 160 ženklų žinutę. Jeigu rašai 30-50 ženklų žinutę, kaina lieka ta pati, nes moki už žinutę, o ne ženklų skaičių. Aš manau, kad čia išpūsta problema“, – sakė jis.

Kalbininko nuomone, didesnė bėda yra tai, kad lietuviai apskritai nenori SMS rašyti lietuviškai. „Bėda yra didesnė, kad žmonės apskritai nerašo žinučių lietuviškomis raidėmis. Čia priežastys yra dvi – perka telefonus, kurie neleidžia rašyti lietuviškai ir aš nesuprantu, kodėl jais leidžiama prekiauti, kita vertus, nėra supratimo ir noro rašyti lietuviškai“, – sakė A. Smetona.

Sveiki, ilgokai jau nerašiau, kaupiausi puikiai naujienai. Ir aš ją turiu! Internete radau puikų žaidimą skirtą mobiliesiams telefonams, bet aišku - galima žaisti ir kompiuteriu. Jei jums patinka “Travian” stiliaus žaidimai, tai jums turėtų patikti. Žemiau pateikiu instrukciją, kaip reikia pradėti žaisti.

Taigi visų pirma užeiname į http://www.tinwap.lt/ ir matome tokį langą:

Šiuo metu yra trys žaidimo serveriai:
x10, x20 ir x100.
x10 -Tai serveris kuriame viskas vyksta lėčiausiai. Jis tinka žmonėms, kurie žaidimui gali skirti kokią valandą per savaitę.
x20 - Serveris, kuris yra šiek tiek greitesnis ir jam reikės daug daugiau laiko.
x100 -Mano mėgstamiausias, jame visą laiką yra ką veikti, todėl turi jam skirti daug laiko.
Taigi paspaudžiame ant norimo serverio pavadinimo. Ir kitame lange matome štai ką:

Jei jau turite savo vartotoją, tai galite prisijungti, o jei ne, spauskite “REGISTRUOKIS NEMOKAMAI!”.

Šiame lange pasirenkame būsimą gentį.
Romėnai - geriausias pasirinkimas Tinwapo naujokams. Dėka jų aukšto socialinio ir technologinio išsivystymo lygio, Romėnai yra statybų ekspertai, o jų kariai yra elitiniai Tinwapo kariai.
Jų pajėgumas yra labai gerai subalansuotas ir jie labai efektyvūs tiek puolant, tiek ir ginantis. Tam, kad pasiekti tokius rezultatus, romėnų kariai treniruojasi pakankamai ilgai, o jų paruošimas yra santykinai brangus. Romėnų pėstininkai yra tikra legenda, tačiau jų gynybiniai sugebėjimai prieš raitininkus yra ne tokie geri, kaip kitų genčių karių.
Naujokams bei tiems žaidėjams, kurie nėra tvirtai pasirinkę savo žaidimo strategijos, romėnai - geriausias pasirinkimas.

Germanai - tai agresyviausia gentis šiame žaidime. Germanų kariai yra bebaimiai grobikai, kurie puola be gailesčio ir nebijodami mirties.
Tačiau Germanų kariams trūksta disciplinos - tokios, kokią turi galai ir romėnai, todėl jie yra lėtesni ir silpnesni gynyboje. Germanų gentis - geriausias pasirinkimas agresyviems ir patyrusiems žaidėjams!

Galai - pati taikiausia Tinwapo gentis. Jų kariai labai stiprūs gynyboje, tačiau ir puolime jie sugeba konkuruoti su kitų tautų kariais. Galai - yra raitininkai iš prigimties, apie jų žirgus sukurta nemažai legendų. Tai yra labai greiti žirgai, todėl galų kariai labai dažnai sugeba atakuoti priešus staigiai ir netikėtai, pridarydami nemažai nuostolių.
Žaidžiant už šią gentį lengviausia gintis, bet agresyvi taktika taipogi galima. Tai suteikia galimybę atrasti savo mėgstamiausią strategiją (gynybinę ar agresyvią, žaisti individualų žaidimą ar būti aktyviu komandos nariu, daug prekiauti ar pastoviai grobti, išnaudoti kaip pėstininkus, taip ir greitus raitininkus, statyti miestus ar juos užkariauti). Tam, kad išnaudoti visas šias galimybes, jūms prireiks šiek tiek patirties ir talento. Kita vertus, galai - tikrai neblogas pasirinkimas ir naujokams.

Įvedame teisingus duomenis.
Užbaigiame registraciją ir prisijungiame, prisijungus pamatome:

Čia matome mūsų pirmąja gyvenvietę. Žaidžiant su laiku jūs turėsite daugiau.

Štai pagrindinis žaidimo langas, jeigu kažkas neaišku, jums visada padės žmonės “Tinwap Pokalbiuose”, arba pagrindinis administratorius - “enerce”.

„Google” dar sykį pademonstravo savo neeilinį humoro jausmą. Savo paieškos sistemoje įdiegusi „slaptą” triuką, ji ne tik pralinksmino tūkstančius paieškos naudotojų, bet ir per kelias valandas jį pavertė „virusiniu” greičiu socialiniuose tinkluose plintančiu pokštu.
Jei „Google” paieškoje įvesite frazę „Do a barrel roll” (liet. atlik kūlvirstį), jums bus parodyti visi rezultatai, tačiau tik po to, kai visas puslapis apsivers „per galvą”. Kaip visa tai atrodo, galite išmėginti patys arba pažiūrėti šiame vaizdo įraše:

„Do a barrel roll” kilmė - praėjusio amžiaus dešimtojo dešimtmečio pradžia. Tai veiksmas iš tuo metu populiaraus „Nintendo” žaidimo „Star Fox”. Pasak „Google trends”, „Do a barrel roll” grįžo į labiausiai ieškomų terminų viršūnę. Daugiau paslėptų „Google” paieškos sistemos pokštų galite rasti čia (anglų k.).

Sveiki mieli lankytojai, norėjau jums džiugiai pranešti, kad mūsų adresas pasikeitė į www.skeptika.lt. Gaila, bet mūsų komanda dar nespėjo sutvarkyti titulinio puslapio, tačiau forumu galite jau dabar: http://www.skeptika.lt/forumas/.

Ačiū, kad nuo pat pradžių buvote su mumis. :)

Japonijos Nacionalinis informacijos ir technologijų institutas (NITC) ir kompanija „JVC Kenwood“ sukūrė įspūdingą 200 colių įstrižainės sieninį ekraną, kuriame trimatis (3D) vaizdas rodomas nauju ir neįprastu principu - skirtingas, atsižvelgiant į žiūrovo pasisukimo į ekraną kampą.
Į specialų ekraną vaizdą projektuoja net 57 aukštos raiškos projektoriai, praneša internetinis portalas Dvice.com. Tai gali atrodyti daugoka, tačiau visi jie sistemai yra būtini. Priežastis - šioje „sienoje“ rodomas ne įprastas, o naujos kartos 3D vaizdas. Norint jį pamatyti, nereikia jokių papildomų akinių. Maža to, pasisukus kitu kampu ar paėjus į šoną, matomas jau kitoks vaizdas. Taigi, vaikštant po patalpą, galima apžvelgti objektą iš visų pusių. Pvz., jei ekrane rodomas automobilis, kurio durys atidarytos, paėjus į šoną, galima pamatyti, kas yra už pravertų durų.

Norint parodyti šį vaizdą, reikia ne tik daugybės projektorių, bet ir filmavimo kamerų, kurios vaizdą užfiksuotų iš skirtingų kampų. Kamerų objektyvai turi būti nutolę vieni nuo kitų vos per 2 centimetrus. Suliejus šiuos vaizdus sukuriama „gyva“ 3D iliuzija.

NITC ir „JVC Kenwood“ sukurtame ekrane vaizdą galima apžvelgti vos 13 laipsnių kampu. Norint padidinti apžvalgos kampą, reiktų dar daugiau projektorių ir dar daugiau vaizdo kamerų. Kaip šis ekranas veikia, siūlome pasižiūrėti šiame vaizdo įraše:

Sapnų pasaulio paslapties šydas netrukus gali būti praskleistas. Neurologijos mokslų specialistai po truputį mokosi skaityti ne tik žmogaus mintis, bet ir sapnus. Mėgindami išsiaiškinti, ar sapnus galima užfiksuoti taip, kaip galima fiksuoti nemiegančiojo mintis, Makso Planko Psichiatrijos instituto (Vokietija) mokslininkai Maiklas Čišas (Michael Czicsh) ir Martinas Desleris (Martin Desler) nusprendė smegenų stebėsenos įrenginiais skenuoti itin tikroviškus sapnus reginčių žmonių smegenis.

„Sąmoningas sapnas (angl. – „lucid dream“) – tai sapnas, kuriame tu manai nesapnuojąs, – aiškina M. Desleris. – Vaizdžiai kalbant, tai yra retas sugebėjimas „prabusti“ sapne ir jame kontroliuoti visus savo veiksmus – taigi, ir patį sapną. Toks sugebėjimas įgalina jį turinčiuosius tapti sapnų tyrinėtojais. Juk tokie žmonės yra vieninteliai, galintys patikimai ir tiesiogiai (sapno metu) informuoti, apie ką jie sapnuoja – informuoti užmerktų akių judesiais.“

Suradęs šešis tyrime dalyvauti pageidavusius savanorius, tvirtinusius, jog tikroviškus sapnus sapnuoja kone kasnakt, mokslininkų kolektyvas jų miego tyrinėjimui pasirinko magnetinio rezonanso ir infraraudonųjų spindulių spektroskopijos (angl. – „near-infrared spectroscopy“) metodus. Pirmiausiai tiriamųjų smegenys buvo skenuojamos šiems būdraujant ir į kumštį sugniaužiant vienos rankos plaštaką. Skenavimo metu gautus rezultatus tyrėjai palygino su rezultatais, gautais ta pačia ranka atliekant analogiškus veiksmus, tik jau tikroviško sapno metu.

Savaime suprantama, sužinoti, kada kumštį gniaužiantis savanoris iš tiesų sapnuoja, mėginama netiesmukai. Tyrėjų grupė stebėjimo metu naudojo polisomnografijos pavadinimu žinomą metodų derinį, kad galėtų įsitikinti, ar miegantys tyrimo dalyviai yra pasiekę greitų akies judesių miego fazę (angl. – „rapid eye movement“, REM), kurios metu, kaip manoma, regime daugiausiai sapnų. Į minėtą metodų derinį įeina ir smegenų aktyvumo matavimas, ir akių judesių sekimas, ir smakro raumenų stebėjimas (šie REM miego metu visiškai nejuda).

Tuo pat metu tyrėjai pakaitomis – tai magnetinio rezonanso, tai infraraudonųjų spindulių spektroskopijos įrenginiu – skenavo galvos smegenis. Skenavimo procesas atskleidžia, kurios smegenų sritys yra aktyvios.

Kad mokslininkus informuotų, jog jau atsidūrė tikroviškame sapne ir nurodytos rankos plaštaką į kumštį gniaužia nors ir sapnuodami, tačiau sąmoningai, tiriamųjų buvo paprašyta užmerktas akis sutartą kiekį sykių judinti iš kairės į dešinę. Paaiškėjo štai kas: nors tikroviškame sapne tiriamieji gniaužė plaštaką, tikrovėje jų kūnas nejudėjo – tikroviško sapno metu plaštakos gulėjo ramiai.

Eksperimentas nebuvo lengvas. „Juk tiriamieji turėjo užmigti ne lovoje, o magnetinio rezonanso kabinoje, – pasakoja M. Čišas. – Ir užmigti ne bet kaip, o taip, jog būtų pasiekta REM miego fazė ir prasidėtų tikroviškas sapnas.“ Tad mokslininkams „sučiupti“ ir visiškai ištyrinėti pavyko iš viso tik du tikroviškus sapnus, kuriuos sapnavo ne tas pats tiriamasis.

Abiem atvejais mokslininkai nustatė sapnavimo metu suaktyvėjusias galvos smegenų sritis. Paaiškėjo, jog tos sritys sutampa su sritimis, kurios suaktyvėja ką nors įsivaizduojant (pavyzdžiui, įsivaizduojant, kaip plaštaką sugniauži į kumštį). Realaus kumščio sugniaužimo metu tos smegenų sritys buvo taipogi aktyvios, tačiau be jų buvo aktyvūs dar ir kitos smegenų zonos.

„Tai leidžia manyti, jog ateityje gali būti įmanoma smegenų skenavimą naudoti žmogaus sapnų turinio skaitymui“, – įsitikinęs M. Čišas.

„Šis tiriamasis darbas yra unikalus – ir štai dėl ko: jei yra įmanoma detaliai registruoti smegenų funkcijas, žinant, ką kuri sritis reprezentuoja, vadinasi, iš principo yra įmanoma skaityti pačius sapnus“, – apibendrina Berno universiteto (Šveicarija) mokslininkas Danielis Erlacheris (Daniel Erlacher).